Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų neveda savo šeimos biudžeto pajamų ir išlaidų žurnalo, todėl beveik kas dešimtas asmuo tiksliai nežino nei kiek pinigų per mėnesį gauna, nei kiek išleidžia.
Dažnai manoma, kad finansinis planas reikalingas tik tam, kad planuotume išlaidas ir išleistume mažiau. Tiesa kiek kitokia – planas reikalingas tam, kad už tuos pačius pinigus įsigytume daugiau.
Kokiais atvejais praverčia finansinis planas?
Visais, be išimties. Tarkime, šeima nusprendė parduoti senąjį automobilį ir per ateinantį pusmetį įsigyti naują. Iškart kyla klausimas: trūkstamą pinigų sumą sutaupyti, imti vartojimo paskolą ar pirkti išsimokėtinai? Tikslui pasiekti užteks pusmečio ar sukaupti reikiamą sumą užtruks ilgiau? Finansinis planas padės suvokti
- kaip paskirstyti pajamas ir išlaidas, jei nuspręstumėte taupyti;
- ar pavyktų sutaupyti sumą per numatytą laiką;
- ir kaip reiktų „apkarpyti“ išlaidas, jei tektų mokėti kredito įmokas.
Finansinis planas naudingas net ir toms šeimoms, kurios nepatiria finansinių sunkumų ir pinigų, rodos, netrūksta. Planas padės
- planuoti strateginius tikslus (pavyzdžiui, kaupti pinigus senatvei ar vaikų mokslams)
- ir galimybes kaip padidinti pajamas.
Svarbiausi šeimos finansinio plano sudarymo aspektai
Ką reikia įvertinti ir į ką atsižvelgti sudarant finansinį šeimos planą?
Visų šeimos narių interesai
Planuojant šeimos finansinius tikslus reikia atsižvelgti į kiekvieno šeimos nario poreikius. Vaikai auga, jiems, be abejo, teks pirkti naujus drabužius bei avalynę, o dirbantiems tėvams būtina pailsėti. Visa šeima,ne tik tie nariai ar narys, kurie dirba ir jų dėka mažytė bendruomenė gauna pajamas, turi žinoti, kokių bendrų tikslų yra siekiama ir norėti, kad tas tikslas būtų pasiektas. Būtent tai apsaugos nuo kivirčų ir nesutarimų dėl finansų paskirstymo.
Draudimas
Turime omenyje gyvybės ir sveikatos draudimą. Jei nors vienam, o blogiausiu atveju vieninteliam šeimos maitintojui kas nors atsitiktų, ko gero, žlugtų visi ateities planai.
Savarankiškas kaupimas senatvei
Egzistuoja įvairūs kaupimo fondai, bet tai nereiškia, kad sukauptų lėšų pakaks oriam pragyvenimui. Gal verta į finansinį planą įtraukti grafą su įrašu „Ateičiai“ ir pamažu kaupti pinigus?
Santaupos
Santaupos pravers praradus darbą ar atsiradus netikėtoms išlaidoms. Finansiniu paramos šaltiniu tokiu atveju gali būti ne tik iš atlyginimo sukauptos santaupos, bet ir vertybinių popierių sąskaita banke.
Infliacija
Kaskart pakilusios prekių ir paslaugų kainos darys įtaką ir jūsų sukurtam finansiniam planui. Jei metų pradžioje už savo atlyginimą būtumėte nupirkę tam tikrą skaičių prekių, metų gale, dėl infliacijos augimo, jų nupirksite mažiau. Taigi, planuojant teks atsižvelgti į šį svarbų rodiklį – pinigų nuvertėjimą arba infliaciją.
Formuokite aktyvus ir atsikratykite pasyvų
Visus pirkinius ir nuosavybę grubiai galima suskirstyti į dvi kategorijas: aktyvus ir pasyvus. Aktyvai – visa tai, kas vienokiu ar kitokiu būdu didina pajamas, taip sakant, neša pinigus, o pasyvai – neatneša jokių pajamų arba netgi reikalauja išlaidų. Pavyzdžiui, automobilis gali būti aktyvas, jei jo dėka uždirbate daugiau ir pasyvas, jei jį įsigijote tik kaip savo statuso rodiklį. Tuščias butas – pasyvas, nes reikia mokėti komunalinius mokesčius, jei jis išnuomotas – aktyvas, nes gaunate papildomas pajamas.Žinoma, nereikia šiuo požiūriu vertinti kiekvieno turimo daikto, bet būtina suvokti principą ir stengtis, kad aktyvų būtų kuo daugiau.
