Atviri duomenys ir negebėjimas numatyti

JAV gan populiarūs yra mokami keliai. O Floridoje įrašai apie kieno nors kirstą kelią yra netgi kaupiami ir atviri. Užregistruojama kada ir kas (t.y. koks mašinos numeris) kirto vieną ar kitą mokėjimo tašką.

Na, ir kas čia įdomaus? Kam to reikia? Žiūrėkime toliau.

Dar Floridoje yra atviri policijos pareigūnų tarnybinių automobilių numerių sąrašai. Sujunkime šiuos du duomenų šaltinius į vieną ir turėsime ne tik Pulitzerio apdovanojimą, bet ir būrį nubaustų virš įstatymo pasijutusių policininkų (they fought the law and the law won).

Sun Sentinel naujienų portalas ir jo žurnalistai nebūtų viso to pasiekę be atvirų duomenų. Žinoma ir kruopštaus darbo, kompetencijos, gebėjimo skaityt ir viso kito, bet atviri duomenys buvo reikšminga dalis. Tam, kad tie duomenys būtų, turime pereiti krūvą kliūčių. O viena iš didžiausių problemų, kodėl neturime atvirų duomenų, yra nežinomybė.

Ši nežinomybė susideda iš to, kad:

  1. Mes nežinome (ir vargu ar verta spėlioti) kaip visuomenė panaudos duomenis.
  2. Mes nežinome, kokią naudą (ar žalą) patirsime dėl duomenų atvėrimo ir naudojimo.

Šie du pagrindiniai aspektai kerta kelią platesniems žingsniams atviresnių duomenų link. Štai čia galėtume tuomsyk ir atsisveikinti, bet panagrinėkime situaciją atidžiau.

Įsivaizduokite valstybinę instituciją. Ji vis dar gyvena praėjusiu amžiumi ir visi dokumentai yra popieriniai. Logiškas žingsnis, patikrintas laiko ir patirties – pirkti dokumentų valdymo sistemą. Tuomet daugelis dokumentų popieriuje taptų nebereikalingi. Tinkamai panaudojus elektroninį parašą, elektronines bylų ir registrų archyvų sistema popieriaus išvis būtų galima išvengti (bent teoriškai). Taupoma vieta, resursai, o institucijoje vykstantys procesai tampa skaidresni, greitesni, dokumentai netyčia nedingsta ir t.t. Labai aiškiai galime įvardinti ir ką darysime, ir kiek tai kainuos, ir kokią naudą tai duos.

Iš esmės, susėdę galime tokio sprendimo prieiti, paskaičiuoti jo naudingumą, aptarti jo detales, tikslus ir paskirtį.

Dabar kai tema pasisuka apie atvirus duomenis, tarsi vėl atrodo štai susės rimti dėdės, pakalbės, padėlios popierius ir nuspręs. Darysim taip, gausis tas, iš to padarys aną ir rezultate bus va taip. O vat ir ne taip. Kai kam nors šauna į galva ta puiki mintis, kad reikia atverti duomenis, iškart kyla klausimai – kodėl? Kas juos naudos? Ką su jais darys? Kas iš to bus?

Teisingas atsakymas iš tikro yra – nežinome. Jeigu jūs galvojate, kad jis parodo nekompetenciją, tai išties jis parodo ‘nearoganciją’. Mes tikrai nežinome, nei kas tai darys, nei kodėl, nei kam, nei ką. Išties – nežinom ar išvis bus kas daroma. Gali juk ir nieko nedaryti. Ir susėdę rimtais veidais žvalgydamiesi to nesugalvosim.

Pagalvokim kam gali būt reikalinga informacija apie kietųjų dalelių koncentraciją ore? Jeigu padidėjusi – galbūt meteorologui ir įdomu. O štai portalas KurGyvenu.lt pritaikė ją skaičiuodamas gyvenamosios vietos vertinimą. Žinoma, tai tik vienas iš daugelio rodiklių. Taip pat prireikė atvirų geografinių duomenų apie nusikaltimus ir jų tipus, mokyklų ir gimnazijų reitingų, adresų informacijos ir, ko gero, dar viso arsenalo priemonių, kurių iš išorės pamatyti negalime.

Už kiekvienos mažos šios sistemos detalės slypi institucija, kuri turėjo pereiti nuo abejonių prie veiksmų. Neklausti savęs kodėl ir kam, tiesiog atverti duomenis, nepamiršti jų atnaujinti ir laikas nuo laiko užmesti akį, ar kas įdomaus neišėjo.

Žinoma, ne viena tokia graži istorija negimsta, nes susiduriama su institucijomis, kurios nelinkusios bendradarbiauti. Ne viena tokia graži istorija, net nebando gimti, nes pamato, kad duomenų paprasčiausiai nėra, tad nuleidžia rankas. Tikrai ne kiekvienas trokšta minti koridorius ir rašyti krūvas elektroninių laiškų skyrių vadovams ir departamentų direktoriams.

Štai taip ir nuplaukia potencialas. O mes toliau stoviniuojame klausdami kodėl, kaip ir ką čia kažkas nori ir ką reikia daryti.